You are currently browsing the category archive for the ‘Kelionės’ category.

Ar įsivaizduojate miestą, kuriame visi pastatai nudažyti rožine spalva? O gal lengviau įsivaizduoti visus pastatus žydros spalvos? O gal auksinės? Jei sunku įsivaizduoti ir norite pamatyti gyvai, keliaukite į Radžastaną ir aplankykite Jaipur, Jodhpur ir Jaiselmer. Kiekvienas jų dažniau vadinamas ne savo vardu, o ta spalva, kuri vyrauja jų architektūroje. Jaipur – pink city, Jodhpur – blue city, Jaiselmer – golden city. Visi miestai spalvoti, net jų pavadinimai prasideda ta pačia raide. Tačiau jų istorijos skirtingos.

PINK CITY

Pink city

Jaipur karališkas miestas, tai Radžastano sostinė ir dabartinio maharadžos rezidencija. 1876 m. maharadžos Ram Singh liepimu visi senamiesčio pastatai buvo nudažyti svetingumą simbolizuojančia rožine spalva. Šitaip norėta pamaloninti į svečius atvykstantį Velso princą. Vėliau tapusį Karaliumi Edward’u VII. Nuo tų laikų iki šiol pastatai dažomi “ružavai”.

Miestas įdomus istoriškai, tačiau aplankius karalių rūmus, Jantar Mantar observatoriją ir kelis kitus objektus dar tą pačią dieną norisi ištrūkti iš jo. Nes kaip ir visos sostinės bei didmiesčiai slegia žmonių, taršos ir prekybos tirštumu. Tad jei tik galėsite bandykite apsistoti maždaug 11 km nuo Jaipur esančiame Amber miestelyje. Tai kaimas prie didžiulio ir įspūdingo Amber forto. Jis vertas atskiros istorijos, todėl čia neišsiplėsiu. Nepagalvokite, kad forto ir miestelio pavadinimas turi ką nors bendro su gintaru, tai tik sutapimas su anglišku žodžiu. Be to šis pavadinimas tariamas be ‘b’ raidės, t.y Amer. Tame miestuke nėra viešbučių, bet mano sutiktas gidas mielai siūlėsi apgyvendinti pas save namuose. Gal ir jums pasiseks. Ir dar vienas patarimas. Iš Jaipur iki Amber ir atgal labai dažnai važinėja maršrutiniai autobusai vos už kelias rupijas. Tad nepasiduokit taksistų ir rikšininkų siūlymams jus “nebrangiai” nuvežti.

BLUE CITY

Blue city

Tai antrasis pagal dydį Radžastano miestas. Kodėl namai jame dažomi žydra spalva vienos aiškios istorijos nėra. Anksčiau taip žymėdavo šventikų, Indijoje vadinamų Brahmin’ų, namus. Veliau šią tradicija perėmė ir paprasti mirtingieji. Manoma, kad ši švytinti žydra spalva taip pat atbaido nepageidaujamus vabzdžius.

Mieste ant kalno stovi galingas Meherangarh fortas. Ilgai nuo jo dairiausi po užburiančius miesto mėlynus tolius. Bandžiau sau atsakyti kaip, kodėl viskas mėlyna. Po to patraukiau lankyti jau n-tojo forto mano kelioneje. Ir čia trūko mano kantrybė. Vos tik peržengęs muziejaus slenkstį supratau, kad nebeturiu jėgu ilgas valandas vaikščioti ir žiūrėti prabangias menias su gausybe eksponatų. Apsisukau ir nuėjau į miestą. Ten kantrybė jai ne trūko, bet nutrūko dėl įkyrių prekeivių ir kitų prašytojų/ siūlytojų. Užsidariau viešbutyje, tiksliau įsitaisiau terasoje ant stogo. Megavausi forto vaizdu iš toli, išbandžiau visą meniu ir apie keliautojų vargus ir džiaugsmus Indijoje iki vėlumos kalbėjausi su kitais keliautojais.

Nors ir mažai kuo turiu pasidalinti iš Jodhpur, bet pamatyti tuos mėlius gyvai tikrai verta. Jokia nuotrauka to neperteiks.

GOLDEN CITY

Golden city

Praktiškai Pakistano pasienis. Iki čia netrumpa kelionė traukiniu, kuri nelepino vaizdais už lango. Aplinkui vien tik dykumos. Ir staiga iš niekus išnyra jis, Jaiselmer, dykumų auksinis miestas. Viskas pastatyta iš smėlio. Na iš tokio smėlio spalvos akmens, kuris saulėję spindi kaip auksas. Tai dar vienas miestas su fortu. Bet šį kartą jis kitoks ir labai mielas. Tai gyvenamas fortas. Apsuptas aukštos sienos su 99 bastionais ir išraižytas siauromis gatvelėmis. Pilnas įspūdingos juvelyriškos architektūros. Labiausiai man patiko čia esanti Jain šventykla. Tai nedidelis miestas, todėl miela jame pasibūti. Čia tvyro keistas jausmas: esi dykumos viduryje, bet tuo pačiu ir prekybinių kelių sankryžoje. Pro čia senovėje traukdavo prekybiniai kupranugarių karavanai iš Indijos į centrinę aziją.

Praktiškai visi čia atvyksta ne tik pasigrožėti fortu, bet ir patirti kupranugarių safarį, pamatyti didžiules smėlio kopas dykumoje ir pasigrožėti žvaigždėčiausiu dangumi naktį.

Advertisements

Ziurovai

Dažnas klausia kada yra geriausias sezonas vykti į Indiją? Atsakau trumpai – tuomet kai pavyksta gauti pigų lektuvo bilietą. Taip taip, sakau rimtai. Juk bene didžiausią kelionės biudžeto dalį ir sudaro skrydis. Na dar svarbu, kad tramiai galite ištrūkti atostogų. Kai jau turite bilietą ir skrydžio datas, planuokite kur ir ką lankysite. Indijoje tuo pačiu metu galite rasti atšiaurų žiemos speigą Himalajuose ir tropinius karščius pietuose.

Jei atsitiko kitaip ir norite aplankyti konkrečias vietas, tuomet, žinoma, svarbu pasidomėti koks ten oras ir kada bus, mums europiečiams, labiausiai tinkamos oro sąlygos ten lankytis. Ką gi rekomenduoja kelionių gidai? Visuose rasite parašyta, kad Indijoje yra trys pagrindiniai sezonai:

Karštasis sezonas. Vasario mėnesį oras Indijoje pradeda šilti ir birželį pasiekia karščio piką. Centrinėje Indijoje 45 laispsniai dar daugiau tampa norma. Tai sausas ir karštas sezonas, kurį gegužės antroje pusėje pradeda keisti drėgnesni orai ir trumpos liūtys. Šiuo sezonu maloniau lankytis vesėsnėse kalnų vietovėse.

Drėgnas sezonas. Birželį nuo pietų pradeda slinkti musonas ir iki liepos dažnais lietumis nukloja Indiją iki pat šiaurinių regionų. Dažni lietūs neatvėsina oro ir aplinka tampa drėgna bei karšta tarsi rusiškoje pirtyje. Kasdienis stiprus lietus nuolat maišosi su kaitria saule. Gatves ir viską aplinkui išpuošia srūvantys purvo upeliai. Toks oras šiaurės rytuose išsilaiko iki ankstyvo gruodžio.

Tinkamas sezonas. Spalį musonai baigiasi ir šiuo metu į Indiją atvyksta daugiausia turistų. Iki lapkričio būna mums tinkamiausi nei per daug šilti nei per daug šalti orai. Išimtis yra Himalajų regionas, kur geriausias sezonas yra nuo gegužės iki spalio mėn. Aplink Delhi ir kitus šiaurinius regionus gruodį ir sausį išsilaiko šilti orai, tik naktys gali būti gana vėsios. Tačiau pietuose praktiškai niekuomet nebūna šalta.

Taigi jau ko gero nusprendėte, kad vasarą keliautumėte į Himalajus,  o žiemą į pietus. Juk tuomet tinkamiausias oras! Va čia aš ir norėčiau jums rekomenduoti priešingai. Pačiais ‘patogiausiais’ mėnesiais suvažiuoja daug turistų, o tai reiškia perpildytus viežbučius, infliuotas kainas ir didžiules minias lankytojų prie įdomesnių objektų. Aš visuomet stengiuosi rinktis sezono pakraščius, t.y. arba vos prasidedant sezonui arba jam vos tik pasibaigus.

Tačiau siūlau vadovautis tasiykle nr. 1. vykite tada, kai tik galite 😉

Temos

Archyvas

Flickr fotoalbumas

© Eligijus Kajieta, 2009. Visos teisės saugomos. Cituojant ar naudojant vaizdinę medžiagą būtina nurodyti šaltinį. Smulkiau eligijus.kajieta@ gmail.com